06.03.2009

Erindi Rannveigar Rist į Išnžingi

Įgętu gestir

Ekkert er sjįlfgefiš. Žetta finnst mér vera einn helsti lęrdómurinn sem viš getum dregiš af hamförunum sem eru aš verša ķ efnahagslķfi heimsins, og ekki sķst į Ķslandi.

Okkur hęttir til aš gleyma žvķ, aš žaš sem okkur finnst óhugsandi getur hęglega gerst.

Fyrir tępum tveimur įrum kom śt afar vinsęl og umtöluš bók, Svarti svanurinn, eftir Nassim Nicholas Taleb. Inntakiš ķ bókinni er, aš okkur hęttir til aš ofmeta hversu vel viš getum spįš fyrir um framtķšina. Höfundurinn bendir į, aš viš gerum ósjįlfrįtt rįš fyrir žvķ aš framtķšin verši svipuš og fortķšin. En mikilvęgustu atburširnir eru einmitt hin óvęntu stóru frįvik, sem ganga žvert į allar spįr, og var ekki gert rįš fyrir ķ neinum lķkönum.

Meš öšrum oršum: Mesta žżšingu hafa oft žeir atburšir sem eru beinlķnis óhugsandi – ķ žeim bókstaflega skilningi aš engum hafši dottiš žeir ķ hug. Og slķkir atburšir eiga sér staš aftur og aftur, įn žess aš viš įttum okkur į, aš hiš óvęnta er regla fremur en undantekning.

Hverjum datt ķ hug žegar žessi bók kom śt, ķ aprķl 2007, aš tęplega tveimur įrum sķšar yršu allir stęrstu bankar Ķslands oršnir gjaldžrota, hér yrši 20% veršbólga, 10% atvinnuleysi, 150 milljarša halli į rķkissjóši, og landiš į góšri leiš meš aš verša eitt hiš skuldugasta innan OECD?

---

Nś spyrja vafalaust margir: “Hvaš kemur žetta stórišju viš?”

Jś, aš mķnu mati hefur afstašan til stórišju į undanförnum įrum einkennst dįlķtiš mikiš af žvķ, aš menn hafa gengiš śt frį žvķ aš morgundagurinn hljóti aš verša eins og gęrdagurinn.

Aš góš lķfskjör séu sjįlfgefin.

Aš fyrst žaš varš hagvöxtur ķ fyrra og hittešfyrra, žį hljóti aš verša hagvöxtur ķ įr og į nęsta įri.

Aš stöšugt vaxandi tekjur falli nįnast af himnum ofan – eina vandamįliš sé, ķ hvaš viš eigum aš eyša žeim.

Aš framboš af nżjum störfum sé óžrjótandi. Aš fjöldaatvinnuleysi sé óhugsandi.

Jafnvel ķ dag, eftir hruniš, velta menn fyrir sér efnahagslegum įhrifum stórišju og segja sem svo: “Žessar tekjur hafa enga žżšingu – žaš hefšu hvort sem er komiš ašrar tekjur ķ stašinn. Žaš eru engin veršmęti ķ žessum störfum – žaš hefšu hvort sem er oršiš til önnur störf ķ stašinn.”

Engum dettur ķ hug aš gera lķtiš śr žeim sköpunarkrafti sem er svo sannarlega fólginn ķ frumkvęši og framtaki hvers einstaklings um sig. En hvar eru öll žessi störf ķ dag?

---

Ķsland bżr ekki aš mörgum nįttśruaušlindum en vatnsorka og jaršhiti eru mešal žeirra helstu, įsamt fiskimišunum og aušvitaš fegurš landsins.

Leitun er aš žeirri žjóš sem ekki hefur tališ skynsamlegt aš nżta nįttśruaušlindir sķnar. Vegna žess hve almenn raforkužörf var lķtil ķ fįmennu landi var ljóst aš stórfelld nżting aušlindarinnar gat ekki falist ķ öšru en žvķ, aš selja orkuna til išnašarframleišslu.

En viš vorum afskaplega sein til aš nżta žessar orkuaušlindir fyrir alvöru, ķ samanburši viš flestar ašrar vestręnar žjóšir sem höfšu hlišstęša möguleika. Til dęmis mį nefna aš Skotar įkvįšu žegar įriš 1921, aš reisa 80 MW vatnsaflsvirkjun ķ Lochaber ķ skosku Hįlöndunum, til žess aš knżja įlver sem tók til starfa fįeinum įrum sķšar.

Til samanburšar var Ljósafossstöš, sem reis tķu įrum į eftir skosku virkjuninni, ašeins 9 MW, eša nķu sinnum minni. Hśn žótti žó risaframkvęmd į žeim tķma, enda fjórfaldašist meš henni rafmagniš til Reykvķkinga.

Virkjunin og įlveriš ķ Lochaber ķ Skotlandi voru oršin fjörutķu įra gömul žegar višlķka stór virkjun var reist į Ķslandi fyrir įlveriš ķ Straumsvķk.

Žarna hófu Ķslendingar fyrst fyrir alvöru aš flytja śt orkuaušlind sķna. Til aš setja stęrširnar ķ samhengi, žį myndi rafmagniš sem fer til įlversins ķ Straumsvķk, duga til aš sinna orkužörf mörg hundruš žśsund heimila.

Ekki er žó hęgt aš segja aš meš žessu hafi ķsinn veriš brotinn og öld stórišjuvęšingar hafi runniš upp. Fyrir utan tilkomu Jįrnblendifélagsins varš engin umtalsverš aukning ķ sölu į raforku til stórišju, įratugum saman, önnur en sś sem fólst ķ stękkunum įlversins ķ Straumsvķk. Žrjįtķu įr lišu žangaš til nęsta įlver tók til starfa.

Įriš 1990 var heildarorkuvinnsla frį vatnsorkuverum į Ķslandi rśmlega 4 žśsund GWh. Žaš var ekki nema rśmlega 10% af žeirri vatnsorku sem ķ dag er talin nżtanleg śt frį umhverfislegum og efnahagslegum sjónarmišum – samkvęmt heimasķšu rammaįętlunar um nżtingu vatnsafls og jaršvarma.*

Meš öšrum oršum: Nęstum žvķ 90% aušlindarinnar voru ekki nżtt, įriš 1990.

Eins og kunnugt er hefur mikiš veriš framkvęmt hin sķšari įr. Virkjaš vatnsafl hefur meira en žrefaldast frį įrinu 1990 – fariš śr 4 žśsund GWh upp ķ 13 žśsund.

Žetta eru žó ekki nema um 40% af žvķ vatnsafli sem ętla mį aš sé nżtanlegt, bęši śt frį efnahagslegum og umhverfislegum sjónarmišum, samkvęmt mati sem er sett fram į vef rammaįętlunar rķkisstjórnarinnar.

---

Fjörutķu prósent. Er žaš mikiš eša lķtiš? Skošum hvernig žessu er hįttaš annars stašar ķ heiminum.

Ķ Evrópu og Noršur-Amerķku er bśiš aš nżta um 70-75% af žeirri vatnsorku sem er bęši tęknilega mögulegt og efnahagslega hagkvęmt aš nżta. Ķ Sušur-Amerķku einn žrišja, ķ Asķu lišlega 20% og ķ Afrķku ašeins 7%.

Žaš er žvķ ljóst, aš mjög stór hluti žeirrar vatnsorku ķ heiminum sem tališ er hagkvęmt aš nżta, hefur ekki ennžį veriš nżttur.

Af umręšunni aš dęma mętti stundum ętla aš viš Ķslendingar sętum ein aš žessum miklu gęšum. Aš hin eftirsóknarverša vistvęna orka vęri sér-ķslenskt fyrirbęri sem viš ęttum śt af fyrir okkur. Svo er alls ekki. Žaš er til feikinóg af sambęrilegum aušlindum annars stašar.

Sérstaša okkar Ķslendinga felst einna helst ķ žvķ aš viš höfum veriš seinni til aš nżta žessa aušlind en flestar ašrar vestręnar žjóšir, og eigum žvķ eftir aš rįšstafa dįgóšum hluta af henni.

En žeir sem hafa įhuga į aš nżta hana – žeir sem vilja verša sér śti um mikiš af öruggri og vistvęnni orku – hafa um marga ašra staši aš velja en Ķsland.

---

Žaš er rétt aš halda žvķ til haga aš viš eigum umtalsvert meira eftir af raunhęfum virkjunarkostum en 60%, žvķ jaršhitinn er aš mestu leyti eftir. Samkvęmt vef rammaįętlunar höfum viš ekki nżtt nema um žaš bil 16% af raforkugetu jaršhitans, žegar bśiš er aš draga žaš frį, sem ętla mį aš sé óhagkvęmt eša ekki įsęttanlegt meš tilliti til umhverfisins.

Sé litiš į žessa tvo orkugjafa samanlagt – vatnsafliš og jaršhitann – höfum viš ekki nżtt nema um žaš bil 30% af žeirri raforkuframleišslugetu sem telja mį raunhęfa ķ efnahagslegu og umhverfislegu tilliti.

Žótt lengi megi deila um hvaš sé réttmętt, ekki sķst gagnvart umhverfinu, er ljóst aš žaš er langur vegur frį žvķ aš viš séum farin aš nįlgast aš fullnżta žessa aušlind. Viš eigum um žaš bil tvo žrišju eftir.

Viš žurfum aš įkveša hvort og hvernig viš ętlum aš rįšstafa žessum miklu aušlindum. Og žaš er forgangsverkefni aš taka til hendinni viš aš nį alvöru sįtt ķ mįlefnum stórišju og umhverfis į Ķslandi; aš finna milliveg į milli ólķkra sjónarmiša ķ žeim efnum.

---

Eina raunhęfa leišin sem viš žekkjum ķ dag, til aš flytja orkuna śt, er aš selja hana orkufrekum išnaši. Žaš mį segja aš įliš sé ķ raun rafmagn ķ föstu formi. Eins konar batterķ.

Möguleikar okkar til aš flytja orkuna śt geta aušvitaš breyst ķ framtķšinni. Eins og ég nefndi ķ upphafi er ekki skynsamlegt aš ganga śt frį žvķ sem vķsu aš morgundagurinn verši eins og gęrdagurinn. Nż tękni getur gerbreytt öllu į tiltölulega skömmum tķma.

Žaš gęti einn daginn oršiš hagkvęmt aš flytja orkuna beint til almennra notenda ķ öšrum löndum. Einhver fżsileg leiš gęti fundist til aš flytja hana śt žannig. Einhver orkufrekur išnašur, annar en įlišnašur, gęti lķka komiš fram į sjónarsvišiš og žótt heppilegri kaupandi.

En hin óvęnta žróun – hver sem hśn veršur – gęti allt eins oršiš okkur Ķslendingum óhagstęš. Tękifęrunum gęti alveg eins fękkaš eins og fjölgaš.

Framfarir ķ djśpborunum gętu gert mönnum kleift aš vinna óhemjumikla raforku śr heitri jaršskorpunni nįnast hvar sem er ķ heiminum. Žį skiptir engu hvort um er aš ręša nįttśruleg jaršhitasvęši eins og žau sem finnast į Ķslandi; žaš mį virkja jaršhita į ólķklegustu stöšum meš žvķ aš dęla vatninu nógu djśpt ofan ķ jöršina. Sérfręšingar hjį MIT hįskólanum ķ Boston ķ Bandarķkjunum komust aš žeirri nišurstöšu ķ skżrslu sem kom śt fyrir žremur įrum, aš meš tiltölulega litlum rannsóknar og žróunarkostnaši mętti aš lķkindum žróa nśverandi jaršborunartękni į žann hįtt, aš hęgt yrši aš virkja 100 milljón MW ķ Bandarķkjunum meš žessum hętti, į ašeins 50 įrum.

Annaš sem getur hugsanlega gerst, er aš kjarnorkan fįi aftur byr ķ seglin og nż kjarnorkuver taki aš rķsa. Įkvešinn višsnśning hefur mįtt greina ķ žessum efnum į undanförnum misserum, bęši hjį stjórnvöldum – eins og til dęmis ķ Bretlandi, Žżskalandi og Finnlandi – og hjį żmsum umhverfisverndarsinnum, eins og til dęmis Patrick Moore, stofnanda Greenpeace, sem hvatt hefur félaga sķna til aš endurskoša andstöšu viš kjarnorkuver, enda losa žau engar gróšurhśsalofttegundir.

---

Žaš er ešlilegt aš spurt sé hvort óvissan eigi ašeins viš um orkuna. Hvort hśn eigi ekki alveg eins viš um rekstur žeirrar stórišju sem valin er til aš kaupa orkuna, svo sem įlverin.

Og žaš er vissulega rétt. Fjörutķu įra reynsla af įlverinu ķ Straumsvķk hefur alveg tvķmęlalaust veriš góš aš mķnu mati, en ķ žvķ felst engin trygging fyrir žvķ, aš ekki geti brugšiš til beggja vona meš įlišnašinn ķ framtķšinni.

Žó ber aš hafa ķ huga, aš žaš er óhemjudżrt aš reisa įlver og žess vegna er ólķklegt aš menn hrökklist burt frį slķkum rekstri viš fyrstu įgjöf, įšur en fjįrfestingin hefur borgaš sig upp. Eigandinn hefur mjög mikla hagsmuni af žvķ aš žrauka.

Žannig var žaš raunar ķ Straumsvķk. Į sķnum tķma birtist grein um žaš ķ ISAL tķšindum, aš į fyrstu 19 įrum įlversins hefši žaš veriš rekiš meš hagnaši ķ 10 įr en tapi ķ 9 įr. Og žaš sem verra var: uppsafnaš tap var nęstum tķu sinnum meira en uppsafnašur hagnašur. En fyrirtękiš stóš žetta af sér.

Og hver axlaši tapiš? Voru žaš Ķslendingar? Nei, žaš var hinn erlendi eigandi fyrirtękisins. Hann borgaši meš fyrirtękinu, og mešgjöf hans meš rekstrinum var ķ reynd ekkert annaš en fjįrframlag af hans hįlfu inn ķ ķslenskt efnahagslķf. – Hann hafši hagsmuni af žvķ aš žrauka, ekki sķst vegna žess, hve miklu hann hafši kostaš til ķ upphafi.

Erlent eignarhald į įlfyrirtękjunum hefur veriš žyrnir ķ augum margra, en menn gleyma žvķ kannski aš erlent eignarhald žżšir aš Ķslendingar bera lįgmarksįhęttu af sveiflum į heimsmörkušum.

---

En hver er žį įvinningur okkar af stórišju? Žvķ er stundum haldiš fram aš hann sé lķtill sem enginn. Indriši H. Žorlįksson, fyrrverandi rķkisskattstjóri og nś rįšuneytisstjóri, hélt žessu til dęmis fram ķ nżlegri grein.

Indriši segir aš launagreišslur įlveranna séu lķtil sem engin višbót viš hagkerfiš til lengri tķma litiš, enda hefšu hvort sem er skapast önnur störf ef įlverin hefšu ekki veriš reist. Mér finnst sś röksemd satt best aš segja hįlfgerš markleysa, žvķ sama gildir žį vęntanlega um öll störf ķ landinu. Ekkert skiptir mįli, žvķ eitthvaš annaš hefši hvort sem er komiš ķ stašinn. Žar fyrir utan eru laun starfsmanna ķ stórišju hęrri en mešallaun ķ landinu, žannig aš störfin fela svo sannarlega ķ sér višbót, į hina stķfu hagfręšilegu męlistiku, sem einhverra hluta vegna er eingöngu notuš į stórišjuna og nįnast aldrei į ašrar atvinnugreinar.

Indriši segir aš einhver įvinningur felist vissulega ķ launagreišslum og hagnaši žeirra fyrirtękja sem eiga višskipti viš įlverin, en aš žetta sé varla umtalsverš fjįrhęš. Skošum žaš nįnar. Įlveriš ķ Straumsvķk keypti į sķšasta įri vörur og žjónustu af rśmlega 800 ķslenskum ašilum fyrir 5,4 milljarša króna. Orkukaupin eru hér ekki talin meš. Žessi višskipti okkar skapa aušvitaš hundruš starfa. Til aš setja žau ķ samhengi, og gefa nokkra hugmynd um umfang žeirrar žjónustu sem įlveriš kaupir, mį nefna aš fyrir žessa fjįrhęš mętti reka allt ķ senn: Rķkisśtvarpiš (bęši śtvarp og sjónvarp), Žjóšleikhśsiš, Žjóšminjasafniš, Menntaskólann ķ Reykjavķk og Menntaskólann į Akureyri. Eins og ég nefndi įšan er žetta fyrir utan orkukaupin.

Žegar hlišstęšum višskiptum hinna įlfyrirtękjanna tveggja er bętt viš, blasir viš aš įlverin skilja geysilega mikiš eftir ķ ķslensku efnahagslķfi meš žessum hętti. Og žaš er fyrir utan orkukaup, launagreišslur og opinber gjöld.

Loks segir Indriši aš helsti įvinningur žjóšarbśsins af rekstri įlvera ķ erlendri eigu sé tekjuskatturinn sem žau greiša til rķkisins. Įlveriš ķ Straumsvķk greišir sama tekjuskatt og önnur fyrirtęki ķ landinu og nżtur engra sérkjara ķ žvķ sambandi. įriš 2007 greiddi fyrirtękiš 1,4 milljarša króna ķ tekjuskatt. Indriši telur žetta fremur lķtiš, enda samsvari žaš einungis um 0,1% af žjóšarframleišslunni.

En fjįrhęšin er um 3% af öllum tekjusköttum rķkisins af lögašilum žetta įr. Hśn er hęrri en allur tekjuskattur af fiskveišum, sem var rśmur milljaršur. Hśn er lķka hęrri en tekjuskattur allra fyrirtękja ķ hótel- og veitingahśsarekstri, hugbśnašargerš og tengdri rįšgjöf, og lögfręšižjónustu – samanlagt. Öll verslun ķ landinu greiddi 4,8 milljarša ķ tekjuskatt, žannig aš įlveriš ķ Straumsvķk greiddi meira en fjóršung af tekjuskatti allra verslunarfyrirtękja į Ķslandi.

Žegar allt er tališ – orkukaup, laun starfsmanna, opinber gjöld og vörur og žjónusta sem keypt er af innlendum ašilum – er um 40% af veltu įlversins ķ Straumsvķk kostnašur sem fellur til į Ķslandi. Ķ fyrra voru žaš tęplega 19 milljaršar króna, eša aš jafnaši einn og hįlfur milljaršur į mįnuši.

Žau rök gegn stórišju, aš henni fylgi ekki umtalsveršur efnahagslegur įvinningur, standast einfaldlega ekki.

---

Žaš er einnig alger misskilningur, aš stórišja og nżsköpun fari ekki saman, eša séu jafnvel andstęšur. Žvert į móti hafa įlverin svo sannarlega veriš vettvangur fyrir sprotafyrirtęki. Fjölmargar vélar, sem hafa mikla žżšingu ķ framleišsluferlinu ķ Straumsvķk, eru ķslensk hönnun og ķslensk framleišsla. Nokkrir hugvitssamir starfsmenn įlversins stofnušu fyrirtękiš Stķmi og byrjušu aš hanna nżjan, hįžróašan, tölvustżršan vélbśnaš, sem hefur stórbętt framleišsluferliš į margan hįtt. Sumar uppfinningar žeirra hafa vakiš verulega athygli ķ įlheiminum og fyrirtękiš selur nśna vélar ķ įlver śti um allan heim.

---

Fleiri jįkvęš įhrif mętti nefna. Ekki žarf til dęmis aš fjölyrša um aš uppbygging stórišju hefur įn nokkurs vafa įtt stóran žįtt ķ aš efla verkfręšižekkingu į Ķslandi į undanförnum įratugum.

Einnig er óhętt aš fullyrša aš viš höfum gert strangari kröfur ķ öryggismįlum en gengur og gerist, og žaš hefur veriš įnęgjulegt aš sjį aš żmis fyrirtęki hafa litiš til okkar meš žaš fyrir augum aš efla öryggismįl hjį sér, ekki sķst žau sem hafa starfaš meš okkur sem verktakar į athafnasvęši įlversins.

---

Ķ hugum margra er mengun ein helsta röksemdin gegn stórišju. Eftir žvķ er tekiš aš andstęšingar įlvera eru margir hverjir hęttir aš tala um “įlver” og tala eingöngu um “mengandi įlver”.

Stašreyndin er sś aš kyrfilega er fylgst meš žvķ aš öll losun frį įlverum sé innan löglegra marka. Ķ Straumsvķk er hśn žaš ķ öllum tilvikum, og ķ mörgum tilvikum langt, langt fyrir innan žau.

Hér sannast aš morgundagurinn er ekki endilega eins og gęrdagurinn, žvķ vissulega var of mikil mengun frį įlverinu hér įšur fyrr. Lķklega įttar fólk sig ekki į žvķ, hve mikiš hefur breyst sķšan žį.

Sś losun frį įlverum sem sannarlega mį segja aš sé umtalsverš, er losun gróšurhśsalofttegunda. En žį er til žess aš lķta, aš įlver sem knśin eru meš kolaraforku losa tķu sinnum meiri koltvķsżring en įlveriš ķ Straumsvķk į hvert framleitt tonn af įli, žegar tekiš er tillit til žess hvernig orkan er fengin.

Viš hljótum aš meta slķk umhverfisįhrif ķ hnattręnu samhengi, ķ staš žess aš horfa eingöngu į Ķsland.

Svo vitum viš aušvitaš ekki nema hiš óvęnta gerist og mönnum takist loksins aš finna upp óbrennanleg rafskaut til aš nota ķ įlverum, en žį myndu įlverin gefa frį sér hreint sśrefni ķ stašinn fyrir koltvķsżring. Framtķšin er óśtreiknanleg, en annaš eins hefur gerst.

---

Įgętir fundarmenn. Žaš er mikilvęgt aš horfa į öll žessi mįl ķ réttu samhengi.

Viš eigum dżrmętar orkuaušlindir, sem viš žurfum aš komast aš nišurstöšu um hvernig skuli nżttar. Og viš eigum aš reyna aš gera žaš ķ sįtt.

Žótt mikiš hafi veriš framkvęmt į sķšustu įrum er bróšurparturinn af aušlindinni ennžį ósnertur – jafnvel žegar bśiš er aš undanskilja žau svęši sem eru veršmętust frį umhverfissjónarmiši. Žaš er žvķ misskilningur ef einhver telur aš bśiš sé aš rįšstafa öllu til stórišju nś žegar.

Stórišja hefur mikla efnahagslega žżšingu. Žaš er alrangt aš hśn skipti litlu mįli. En žaš er lķka alrangt, aš hśn sé farin aš nįlgast aš skipta öllu mįli. Aš viš séum meš “öll eggin ķ sömu körfu”, eins og gjarnan er sagt.

Viš höfum nśna fengiš aš kenna į žvķ, aš žaš er ekki nįttśrulögmįl aš lķfskjör batni įr frį įri. Stöšugt vaxandi tekjur falla ekki af himnum ofan. Framboš af nżjum störfum er ekki óžrjótandi.

Stórišjan hefur lagt mikiš af mörkum ķ žeim efnum, og ég tel allar forsendur til aš ętla aš hśn geri žaš įfram.

----------------------------------------------
* Samkvęmt vef rammaįętlunar rķkisstjórnarinnar um nżtingu vatnsafls og jaršvarma er virkjanlegt afl, meš tilliti til hagkvęmnis- og umhverfissjónarmiša, u.ž.b. 55-65 žśsund GWh. Viš śtreikning į nżtingarhlutfalli į vef rammaįętlunar eru notašar tölur um raforkuvinnslu įriš 2007. Veršur žį nišurstašan aš nżtingarhlutfalliš sé um 20%. Fyrir žetta erindi var hins vegar bętt viš Kįrahnjśkavirkjun og 90MW įfanga į Hellisheiši, sem bęttust viš įriš 2008.


« til baka